Hipnosis bilong go bek long taim bipo

De Reincarnatiopedia

Regresen Hipnosis (o Past Life Regresen) em wanpela kain Hipnosis we hipnotis i save helpim manmeri long go bek long taim bipo bilong laip bilong ol yet, o long wanpela laip bipo (past life) we ol i ting i stap bipo ol i kamap long dispela laip nau. Long dispela wok, manmeri i save lukim piksa, pilim pilai, o kisim save long wanpela stori we ol i ting em i bin kamap long en long taim i go pinis. Ol i save usim dispela rot long painim asua bilong sik o pen bilong bel isi long nau, o long painimaut mak bilong laip (life purpose).

Namba wan tok (Definition)

Regresen Hipnosis em hipnosis we i mekim man i go bek long taim. Dispela i gat tupela bikpela hap: Age Regresen na Past Life Regresen. Age Regresen em wok long kisim bek memori long pikinini taim o yangpela taim long dispela laip. Past Life Regresen em wok long go bek long wanpela stori o laip we hipnotis na klient i ting i bin kamap bipo dispela laip i kamap. Wanpela narapela hap i kolim Life Between Lives (LBL) hipnosis, we i wok long skelim taim long ples bilong ol spirit o heven namel long tupela laip. Ol man i bihainim dispela pasin i bilip olsa spirit bilong man i save kamap gen long narapela bodi (reincarnation), na regresen hipnosis inap soim rot bilong dispela ol laip bipo.

Histori (History)

Ol waitman i bin mekim dispela wok hipnosis long laip bipo long 20th sencuri. Namba wan buk we i mekim dispela pasin i kamap bikpela em "The Search for Bridey Murphy" (1956) bilong Morey Bernstein. Long dispela buk, wanpela meri nem Ruth Simmons (hipnosis nem Bridey Murphy) i stori long laip bilong em long Ireland long 19th sencuri aninit long hipnosis. Buk i mekim bikpela tok tok na kirapim bel bilong planti man long dispela save.

Long 1980s, wanpela dokta psikiatris bilong America, Dr. Brian Weiss, i statim wok long hipnosis long laip bipo tu. Em i raitim buk "Many Lives, Many Masters" (1988) we i stori long wanpela klient nem Catherine we em i helpim long hipnosis na kisim stori long planti laip bipo na ol "masta" spirit we i givim ol tok save. Buk bilong em i mekim dispela pasin i kamap moa popiula long ol lain bilong helpim bel isi.

Wanpela narapela dokta hipnotis, Dr. Michael Newton, i kamapim Life Between Lives (LBL) hipnosis. Long buk bilong em "Journey of Souls" (1994), em i stori long ol klient we ol i go long ples bilong ol spirit aninit long hipnosis, na ol i lukim ol arapela spirit, ol tisa spirit, na ol i makim plan bilong laip bipo ol i laik kisim.

Wanpela meri raita, Dolores Cannon, i wokim planti wok hipnosis long laip bipo na i kamapim wanpela kain hipnosis i kolim "Quantum Healing Hypnosis Technique (QHHT)". Em i tok olsa ol klient bilong em i save toktok wantaim "Higher Self" o "Subconscious" na kisim ol strongpela marasin na tok save long sik na askim bilong laip.

Ol rot bilong wokim (Methodology)

Wok bilong regresen hipnosis i stat long pritok (pre-talk) we hipnotis i toktok long klient long olgeta samting bai kamap na rausim pret. Bihain, hipnotis i bringim klient i go long stat bilong hipnosis, usim ol tok olsa "lusim bodi isi" na "go daun liklik". Klient i slip isi tasol ai klia na harim tok bilong hipnotis.

Hipnotis bai askim klient long go bek. Em inap tok, "Nau yu go bek. Yu stap long wanpela de bilong yu long 10 krismas. Yu lukim wanem?" (Age Regresen). O, "Nau bodi bilong yu i lus. Spirit bilong yu i go. Yu lukim wanpela laip bipo we spirit bilong yu i bin stap. Yu kamap long wanem hap? Yu lukim wanem?" (Past Life Regresen).

Klient bai stori long ol samting em i lukim, pilim, o harim long maus bilong em yet. Olsem, "Mi lukim ol diwai, mi stap long bus. Mi wanpela yangpela meri. Nem bilong mi... Maria." Hipnotis bai helpim klient long wokabaut long dispela stori, lukim ol bikpela samting, na bihainim ol emoson o pen i kamap. Long las, hipnotis bai bringim klient i kam bek long nau na klostu pinisim sesen, na bihain ol i toktok long ol samting i kamap (debrief).

Ol kain kain (Types)

  • Age Regresen: Dispela em wok long kisim bek memori long dispela laip tasol. Inap helpim long ol pen bilong pikinini taim we i bin pasim man long bikpela de.
  • Past Life Regresen (PLR): Wok long skelim laip bipo. Ol i save usim long painim asua bilong sik, fobia, bagarap relationship, o long painim ol lain bipo (soul family).
  • Life Between Lives (LBL) Hipnosis: Dispela i go pas long Past Life Regresen. Klient i lusim bodi bilong laip bipo na go long ples bilong ol spirit. Long dispela ples, ol i save lukim ol spirit poroman, ol tisa, na mekim plan bilong laip nau. Michael Newton i mekim dispela popiula.
  • QHHT (Dolores Cannon): Wanpela strongpela rot we i bungim Past Life Regresen wantaim toktok wantaim "Subconscious" bilong klient. Dispela "Subconscious" i save givim marasin long bodi na bekim ol askim bilong klient.

Lukluk bilong saiens (Scientific perspective)

Bikpela saiens na ol dokta bilong save long bel (psychology) i no wanbel long tok bilong Past Life Regresen. Planti bilong ol i tok olsa ol stori long laip bipo i no tru stori bilong taim bipo. Ol i tok em fantasi o konfaminsen memori (confabulation) we brain i wokim long taim bilong hipnosis. Ol i tok, taim man i hipnosis, em i kamap moa sensitiv long ol tok bilong hipnotis, na brain inap wokim stori long ol samting man i bin ridim long buk, lukim long TV, o harim long tumbuna stori.

Ol saiens man i tok, i no gat wanpela strongpela pruf olsa ol samting i kamap long regresen hipnosis em i tru histori. Ol i save pointim olsa planti man i stori long ol laip bipo we ol i bin stap long ol bikpela ples olsa Egypt o England, tasol i no bin stap long ol liklik ples. Em i soim olsa brain i save wokim stori long ol ples i popiula long save bilong ol man.

Wok painimaut long kamap gen (Reincarnation research)

Maski saiens i tok, sampela saveman i wok long stadi long ol pikinini we ol i save memori long laip bipo. Bikpela man long dispela wok em Dr. Ian Stevenson, wanpela dokta bilong Kanada i wok long Yunivesiti bilong Virginia. Em i bungim ol stori long ol pikinini long ol kantri olsa India, Sri Lanka, na Lebanon we ol i save tokaut long laip bipo bilong ol, nem bilong ol poroman bipo, na ol we ol i bin dai. Stevenson i go long dispela ples na painim aut olsa planti samting ol pikinini i tok em i tru. Ol i save soim rot long haus bilong man i bin dai, kolim nem bilong ol, na save long ol samting i bin kamap. Dispela wok i givim strongpela tok long bilip bilong reincarnation. Long Papua Niugini, planti lain i gat bilip long kamap gen tu, tasol i no gat bikpela wok painimaut long en yet.

Pasin long Papua Niugini (Practice in Papua New Guinea)

Long Papua Niugini, hipnosis em i wanpela nupela save tasol. I no gat planti hipnotis we i wokim Past Life Regresen. Sampela i stap long ol taun bikpela olsa Port Moresby, Lae, na Madang. Ol i save lainim dispela wok long ol lain bilong arapela kantri na kam bek long givim sevis. Olsem, wanpela nem [Narapela Nem bilong PNG Hipnotis] (em i wanpela hipnotis long Port Moresby) i wok long helpim ol manmeri long regresen hipnosis long haus bilong em. Em i tok, planti klient i kam long painim asua bilong sik het, nogutpela pilai, o bagarap pilai long marit.

Kalsa bilong Papua Niugini i gat planti strongpela bilip long ol spirit, tambaran, na kamap gen. Long planti hap, ol i bilip olsa tumbuna spirit i save kamap gen long ol pikinini bilong lain. Olsem, long Highlands, ol man i save kolim pikinini long nem bilong tumbuna, na ol i save ting olsa spirit bilong tumbuna i stap long dispela pikinini. Long ol ailan tu, ol i gat stori long ol spirit bilong solwara o bus we i save kamap gen. Dispela ol bilip i klostu long tok bilong reincarnation, tasol i no wankain tasol. Olsem na, sampela manmeri bilong PNG i inap kisim help long regresen hipnosis na bungim wantaim bilip bilong ol yet. Arapela i save pret long dispela pasin o ting olsa em i pait long lotu bilong ol.

Ol lo na gutpela pasin (Legal and ethical considerations)

Long Papua Niugini, i no gat wanpela spesel lo i bosim wok bilong hipnosis. Ol hipnotis i wok aninit long ol lo bilong bisnis na ol lo bilong nogutim narapela man. Olsem, hipnotis i mas tok tru long ol inap bilong wok bilong em na i no ken givim tok olsa em inap tekewe ol sik dokta. Em i mas i gat gutpela rait long klient na i no ken givim ol stori i go long narapela man. Em i mas helpim klient long taim sesen pinis na i no ken lusim ol long pen.

Wanpela bikpela hevi etikal em: bai hipnotis i mekim wanem taim klient i kisim bikpela pen o nogutpela memori long laip bipo? Hipnotis i mas save long bringim klient i kam bek isi na helpim ol long stretim ol dispela pilai. Tu, hipnotis i no ken putim ol idea long het bilong klient. Ol stori mas kamap long klient yet.

Planti hipnotis i save tokim klient long dispela wok hipnosis i no senisim lotu bilong yu. Em i wanpela rot bilong painim aut tasol. Long PNG we kristen bilip i strong, dispela tok i bikpela.

Lukim tu (See also)